Eilerasciai, poezija, proza, eiles

Kitas eilėraštis »

Tėvyne dainų ir artojų

Tėvyne dainų ir artojų,
Už ką tu mus šitaip baudi?
Į kokį džiaugsmingą rytojų
Per skausmą ir kraują vedi?

Iš kur šitas pyktis ir kerštas,
Tas melas vardan Lietuvos?
Kieno tas alsavimas karštas
Virš vaikiškos mano galvos?

Tėvyne, tu mano tėvyne,
Su kuo ir prieš ką tu eini?
Kodėl tu draskai man krūtinę
Ir ko tu taip ieškai many?

Jei patiko ši liaudies daina - palike'ink ir paspausk +1 ;)

Mes piešiam žiemą

Apsnigta žemelė,
Šaltas vėjas pučia.-
Vaikščioja vaikučiai
Su šiltais skrebučiais.

Jie žiemos nebijo-
Į svečius ją kviečia:
- Eikš, balta žiemuže,
Mes tave nupiešim.-

Ir per visą dieną
Nėjo jie į kiemą-
Rūpestingai piešė
Šaltą baltą žiemą.

Jei patiko eilėraštis apie žiemą - palike'ink ir paspausk +1 ;)

Mokyklos sode

Pilnas sodas obuolių,
Ir mažų, ir didelių.
O sode tarp obelaičių
Daug berniukų ir mergaičių
Kaip auksinių obuolių –
Ir mažų, ir didelių.

Obuoliai gražiai prinoko,
O pirmokai jau išmoko
Paskaityti be klaidų,
Prie dviejų pridėti du.

Obuolių pilna pintinė,
O dainų pilna krūtinė.
Uždainuosime žvaliai:
- Obuoliukai obuoliai

Jei patiko eilėraštis apie mokyklą - palike'ink ir paspausk +1 ;)

Dainuoti - tai užmiršti mirtį

Dainuoti - tai užmiršti mirtį.
Bet argi ne jinai įsako:
dainuok! dainuok! Baikšti mergaitė
basa sustoja ant žarijų.
Kaip virpa jos liesi petukai
ir kaip aukštai jos akys regi!

Ar ji dainuoja, ar tik verkia?
Tai tavo siela. Duok jai kūną.
Gėlės gyvenimą parodyk.
Prie vakaro privesk. Prie riksmo.
Prie kraujo paguldyk ją - veidu
į meilę - viešpatie, į mirtį!

Tenai visa ta begalybė.
ir niekas jos geriau nemato
už tavo sielą. Ji pravirksta,
bet jau pro ašaras įžiūri
gyvenimą, kurs jai atrodo
ne toks gilus. Ir ji užgieda.

Jei patiko eilėraštis apie mirtį - palike'ink ir paspausk +1 ;)

Aš nesakysiu

Aš nesakysiu, kur skubu,
Namo sugrįžęs po darbų.
Tegu spėlioja!

Tegu pažiūri į akis.
Gal akys ims ir pasakys:
- Gyventi gera!

Tegu paklausia jie širdies.
Galbūt ji pakuždom pridės:
- Mylėti gera!

O jeigu rankų prisilies -
Jos pasakys, neištylės:
- Ir dirbti gera!

Jei patiko eilėraštis apie meilę - palike'ink ir paspausk +1 ;)

Aš visą gyvenimą nemoku, kad medis tylėtų

Aš visą gyvenimą
Nemoku, kad medis tylėtų,
Kad laukas ko nors neištartų
Žaliu ir giliu bosu.
Girdžiu, kaip šaukia akmuo -
Turbūt užkliudytas prie vartų,
Kaip meiliai kuždasi pievoj
Milijonai žolės balsų.

Nemoku, kad būtų tamsu,
Kad nešviestų kas nors, neliepsnotų,
Kad vis neįpūstų kas nors
Beišblėstančias žarijas.
O, kaip šviečiam, kaip giedam,
Kai lenkiamės prie žaizdotų
Kalbos ir gimtinės rankų,
Kai tylūs bučiuojame jas.

Nemoku mirties.
Sakau, kad mirties nemoku.
Dabar ir per amžius
Nemoku, nesuprantu.

Štai: lyg nesuprastą pamoką
Tylėdami išnešam žmogų.
O atrodo, kad upę,
Išėjusią iš krantų.

Jei patiko eilėraštis apie medžius - palike'ink ir paspausk +1 ;)

Autoanalizė

Jau iš daugelio šaltinių mano gerta.
Netikėtai abejot imu,
Ar dar verta, ar iš tikro verta
Vandenį laikyt pažinimu.

O tokia nežemiška didybė
Žemėje, žolėj ir žmoguje!
Niekas niekam nieko nepavydi,
Nes kiekvienas pilnas savyje.

Nes kiekvienas didelis kaip lašas,
O visi- su saulėm artimi.
Niekada žmogus nebuvo mažas,
Jeigu jis tik buvo savimi.

Mintys kaip ir paukščiai mėgsta aukštį,
Prijaukintos tupia į rankas.
Kam jūs mokot savo mintį šliaužti,
Kas už mintį atsakingas?
Kas?

O mįslingi amžiaus labirintai,
Peraugę į didmiesčių gatves!
Pažiūrėkit-
Jau, atrodo, švinta,
O kažkas dar ieško pats savęs.

Jei patiko eilėraštis apie gyvenimą - palike'ink ir paspausk +1 ;)

Akmens ir žolės vienybė

Kai mane aplanko senas mano tėvas,
Aš tarytum jo akim
Žiūriu į miestą,
Į pasaulį,
Į save,
Į daiktus.

Jo veide
Jau nieko nėr bereikalingo -
Lyg prinokusioj
Geltonoj kviečio varpoj -
Viskas aišku,
Paprasta,
Tikslu
Ir gera.

Šiandiena grįžo jis iš miesto
Ir pasakė:
- Čia nėra žolės vienybės.
Ir pridūrė:
- Bet užtat yra akmens vienybė.

Vakare jis
Atsidusęs tarė:
- Tai matai,
Išsidalijome pasaulį,
O dabar -
Nežinom, kaip sudėti.

Jei patiko eilėraštis apie gyvenimą - palike'ink ir paspausk +1 ;)

Aš nenoriu meluoti

Aš nenoriu meluoti pats sau,
Nes esu sąžiningas žaidėjas:
Pailsau aš, draugai, pailsau,
Darbo dieną vos tepradėjęs.

Bet pakeisti manęs nereikės,
Aš iš rankų dainos nepaleisiu:
Atsilaušiu iš savo riekės
Ir toliau nesiskųsdamas eisiu.

Jei patiko eilėraštis apie duoną - palike'ink ir paspausk +1 ;)